Planograma: prekių išdėstymas

Prekių išdėstymas prekės centruose: ką reikia žinoti?

Planograma: prekių išdėstymas

Prekių išdėstymas prekės centruose: ką reikia žinoti?

Kartais net nesusimąstome, kiek daug dalykų yra padaroma prekybos salėje, kad mes tik nusipirktume tam tikrą prekę. Tyrimai rodo, kad net apie 70 proc. visų pirkimų yra impulsiniai. Keliais niuansais norime pasidalinti su Jumis.

Optimalus prekybos salės erdvės panaudojimas: 40 proc. prekybinei įrangai, 60 proc. pirkėjo plotas. Parduotuvėje dažniausiai vaikštome dešine kelio puse ir net nesusimąstome, kodėl. O prekės būna padėtos po dešine ranka, kad jas galėtumėte prigriebti. Tokios yra nusistovėjusios taisyklės ir pirkėjas nesąmoningai jomis vadovaujasi.

Jeigu prekybos salę skirstyti į pelningas ir nepelningas zonas, tai prekės, kurios yra padėtos prie pat įėjimo į prekybos salę, yra blogiausioje vietoje, nes jų niekas nemato..

Jeigu vertintumėte, kuri lentyną yra pelningiausia ir generuojanti daugiausia pajamų, tai viršūnės, esančios 150-180 cm. aukštyje. Taip pat pirkėjus paveikia zonos prie liftų ir laiptų, nes žmogus kyla ir žvalgosi.

Vis dėlto prekybos tinklai turi dar daugiau strategijų ir triukų, kaip paveikti žmones ir net 77 proc. žmonių nueina pagal taisyklės. Jau turbūt daugelis esate pastebėję, kad svarbiausios prekės: duona, mėsa ir pan. yra parduotuvės gale, nes žmonės dėl jų naršo visą parduotuvę ir tai didina impulsinių pirkinių tikimybę.

Parduotuvėse yra padaromi judėjimo keliai, kad pirkėjai pamatytų visą ekspoziciją. Taip pat parduotuvėse nuolat vyksta rotacija, nes kitaip pirkėjai pripranta, kad visad ras prekes toje pačioje vietoje, todėl reikia prekių išdėstymą keisti, nes kitaip pirkėjai nematys kito asortimento. Parduotuvėse geriausi stendai yra mobilūs, nes juo lengva operatyviai perstatyti. Mažose parduotuvėse geriausia perstatyti prekes, kas pusę metų, o didelės – kas metus.

Prekybos tinklai naudoja skirtingas strategijas ir prekių išplanavimus prekybos salėse:

  • Laisvas išplanavimas – klientas renkasi trumpiausią ir racionaliausią kelią įsigyti prekes. Pavyzdžiui, MAXIMA, Ermitažas, MOKI VEŽI.
  • Priverstinis išplanavimas – priverstinis judėjimas priverčia apžvelgti visą asortimentą. Pavyzdžiui, IKEA, Gedimino 9.
  • Tiesinis išplanavimas. Tinka daugumai mažmeninės prekybos parduotuvių, naudojama siekiant gauti maksimalų pelną iš eilių, tačiau sudaro šaltą parduotuvės įspūdį. Dažniausiai naudojamas vaistinėse.
  • Įstrižinis išplanavimas. Jis tinka savitarnai. Taip pat naudoja mažos parduotuvės, kai kasos yra prie įėjimo/išėjimo. Tuomet ir pardavėjas geriau mato pirkėjus.
  • Kampinis išplanavimas (stendai apvalūs). Labai tinkamas aukštos kokybės produktų parduotuvėms, išdėstymas sukuria prabangos įspūdį, užapvalinti kampai sukuria geresnį parduotuvės srautų judėjimą. Naudoja juvelyrikos parduotuvės.
  • Geometrinis išplanavimas. Geriausiai tinka drabužių parduotuvėms, naudojami stovai ir tvirtinimai sukuria neįprasto tipo parduotuvės dizainą be didelių sąnaudų.
  • Mišrus išplanavimas – populiariausia mažose parduotuvėse. Kuria daugiafunkcinį parduotuvės dizainą. Toks išdėstymas padidina srautų intensyvumą, nukreipia eismą link sienų ir atgal į parduotuvę.

Triukai, kurie paveikia pirkėjus:

  • Pėdutės ant žemės. Ir visi eina pagal jas, tai tarsi veikia, kaip navigacija.
  • 90 laipsnių kampo efektas – stendai turi sudaryti 90 laipsnių kampą, tada prekę paims labiausiai, pvz. Circle K.
  • CAPT efektas. Šis triukas būna kasų zonoje. Prekių turi būti pakankamai daug, kad neatrodytų viena prekė brangiai. Taip pat šis efektas veikia su smulkiomis, nebrangiomis, greito sunaudojimo prekėmis, kurios būna prie kasos.

Nustatyta, kad žmonės prie stelažo prekę renkasi 10-20 s. Norint labiau atkreipti žmonių dėmesį ir nulemti pasirinkimą:

  • Pastatyti planšetę.
  • Sužaisti su spalvomis, tačiau nereikia šaltų spalvų.
  • Šviesos efektas. Pvz. MAXIMA mėsa apšviesta raudonais prožektoriais, kad atrodytų patraukliau.
  • Plakatai, skelbimai, degustacijos.

Rombo taisyklė lentynose – vietos, iš kurių geriausiai perka (Pažymėta mėlyna spalva pelnigiausios vietos).

Iš apatinių lentynų prekių nuperkama vos 13 procentų.

  • Antra nuo apačios lentyna – vaikų akių lygyje. Iš jos nuperkama 26 proc. Tačiau. jei tai žaislai, tai ten sudėti brangiausi.
  • Nuo 150 iki 180 cm lentynos pačios geriausios, iš jų nuperka 52 proc. ir ten sudėtos pačios brangiausios prekės.
  • Visiškai beveik nieko nenuperkama ir vadinasi „mirties zona“ yra kairėje apačioje.

Planograma – tai tam tikrai prekei ar prekių grupei nustatoma tiksli vieta prekybinėje įrangoje, o įranga tiksliai nustatoma prekybinėje salėje.

Taigi, strategijų, kaip išdėlioti prekės prekybos salėje yra daug ir žmonės dažniausiai pasiduoda toms strategijoms. Tačiau reikia nepamiršti, kad pirkėjus dar atveda ir skatina būti lojaliems – parduotuvės vieta, tinkamai parinktas asortimentas, puikus aptarnavimas, pilnos prekių lentynos, prekių ir interjero apšvietimas, muzika, kvapas, temperatūra.

'

MARKETINGO SPECIALISTŲ KOMANDOS NUOMA

POPULIARIAUSIAS MARKETINGO PASLAUGŲ PAKETAS

Sužinoti daugiau

MARKETINGO AUDITAS

JŪSŲ ĮMONĖS MARKETINGO AUDITAS IR 2 VAL. KONSULTACIJA TIK 99 €

Registruokis