Pelningo verslo įkūrimas remiantis pasaulinio lygio rinkodara

Philip KotlerYra trijų rūšių kompanijos: tos, kurios veikia, tos, kurios žiūri, kaip dirbama, ir tos, kurios nori sužinoti, kas padaryta.

Jei nepakeisime savo tikslo, tikėtina, baigsime ten, kur ir pradėjome (Kinų patarlė).

Naujojo tūkstantmečio priešaušryje tiek eiliniai žmonės, tiek verslininkai spėlioja, kas laukia ateityje. Vyksta ne tik pasikeitimai, kinta pati kaitos sąvoka. Dvylikametė mergaitė apie savo devynmetę seserį sako: ”Ji priklauso kitai kartai.” Jaunesnioji sesuo klausosi kitokios muzikos, žaidžia kitokius kompiuterinius žaidimus, domisi kitomis kino žvaigždėmis, turi kitus herojus.

Kompanijos dažnai nesugeba suprasti, kad jų rinkos pasikeičia kas kelerius metus. Knygoje Vertės aprašoma, kaip kas kelerius metus pakinta klientų reikalavimai ir konkurencija plieno, telekomunikacijų, sveikatos apsaugos ar pramogų versle. Strategija, kuri vakar nešė sėkmę, rytoj gali lemti pralaimėjimą. Kaip kažkas pasakė, yra dvi kompanijų rūšys: kintančios ir dingstančios.

Šių dienų ekonomikos peizažą lemia dvi galingos jėgos: technologija ir globalizacija. Technologinė aplinka dabar perkrauta tokiais gaminiais, kurių prezidentas Johnas Kennedy septintojo dešimtmečio pradžioje nebuvo matęs, – tai palydovinės antenos, vaizdo grotuvai, faksai, atsakikliai, skaitmeniniai laikrodžiai, elektroninis paštas, mobilieji telefonai ir nešiojami kompiuteriai. Technologijos tampa ne tik materialaus pamato, bet ir žmonių mąstymo modelių pagrindu. Kaip sakė Marshallas McLuhanas: “Priemonė yra idėja.”

Viena iš revoliucinių technologijų – skaitmeninė forma, kai informacija užkoduojama bitais, nulių ir vienetų seka. Muzika ir vaizdas, užkoduoti bitais, perduodami kompiuteriais ir neįtikimu greičiu persiunčiami telefono linijomis. Nicholas Negroponte, garsios MIT žiniasklaidos laboratorijos vadovas, bitus suvokia kaip pakeičiančius atomus. Dabar programinės įrangos kompanijai nebereikia gaminti kalno diskelių, dėti jų į dėžes ir transportuoti į daugybę prekybos centrų, kur vartotojas turėtų juos nusipirkti. Visą darbą galima atlikti paprasčiausiai persiunčiant programinę įrangą internetu tiesiai į vartotojo kompiuterį.

Technologijos skatina ir kitą svarbią jėgą – globalizaciją. McLuhano “globalaus kaimo” vizija jau yra realybė. Bankoke, norėdamas nusipirkti šią knygą, paprasčiausiai savo kompiuterio klaviatūra surenka www.amazon.com adresą, įrašo savo kreditinės kortelės numerį ir po kelių dienų Federal Express paštu ją atsiunčia. Gėlių pardavėjas Kelne, Vokietijoje, pritrūkęs raudonų rožių, gali jas užsisakyti internetu, ir kitą rytą jos lėktuvu bus jam pristatytos iš Tel Avivo.

Be globalizacijos ir naujų technologijų, esama ir kitų ekonomiką keičiančių jėgų. Daugumoje šalių atsisakoma griežto reguliavimo. Buvusios saugios kompanijos (neretai tai yra monopolijos) staiga būna priverstos kovoti su naujais konkurentais. Jungtinėse Valstijose tokios tarptautinių ryšių kompanijos kaip AT & T dabar gali patekti į vietinių skambučių rinką, o regioninė Bell Telephone kompanija gauna teisę įeiti į tarpmiestinių ar tarptautinių skambučių rinką. elektros energijos bendrovė taip pat gali pardavinėti savo energiją per įvairius tiekėjus.

Kita galinga jėga – privatizacija: buvusios valstybinės įmonės ar agentūros įgyja privačius savininkus ir atitinkamą valdymą, tikintis, kad joms bus geriau vadovaujama ir jų veikla taps efektyvesnė. Taip atsitiko, kai buvo privatizuotos tokios įmonės kaip British Airways ir British Telecom. Šiandien dauguma visuomeninio sektoriaus, net tokios organizacijos kaip kalėjimai, švietimo įstaigos ir panašiai, atiduodama į privačias rankas.

Yogi Berra, legendinis Yankee beisbolo žaidėjas, tai apibendrino pasakydamas, kad “ateitis jau nebe tokia, kokia buvo anksčiau”. Jis dar galėtų pridurti: “Ar jauti, kad tavo kompaniją vejasi laukinis žvėris? Jei ne, pasistenk pajusti.” Rinka – negailestinga. Kompanijos General Electric vadovas Jackas Welchas valdybos posėdžius pradėdavo žodžiais: “Keiskis, arba mirk”. Richardas Love’asHewlett-Packard teigia: “Pasikeitimai tokie spartūs, kad gebėjimas keistis tapo konkurenciniu pranašumu.” Gebėjimas keistis neatsiejamas nuo gebėjimo mokytis. Peteris Senge ir kiti išpopuliarino sąvoką “besimokanti organizacija”. Tad nestebina, kad tokios kompanijos kaip Coca-Cola, General Electric ar Skandia samdo viceprezidentus, atsakingus už žinias, mokymąsi ir intelektinį kapitalą. Šių viceprezidentų užduotis – kurti žinių vadybos sistemas, kurios padeda kompanijai suvokti tendencijas ir plėtros procesus, darančius poveikį klientams, konkurentams, platintojams ar tiekėjams.

Spartėjant pasikeitimams, kompanijos, norinčios ir toliau klestėti, nebegali pasikliauti įprastomis verslo praktikomis.

marketingo seminaras, mokymai

REGISTRUOKIS
JŪSŲ ĮMONĖS MARKETINGO AUDITAS IR KONSULTACIJA
tik 60 €
UŽSISAKYK
PROFESIONALIĄ INTERNETINĘ SVETAINĘ NUO…IKI
SU MOBILIA VERSIJA

Marketingo paslaugos, kainos